Eibarko euskara hiztegia
gizajo
1.
[gizagaixo]
(gixajo, gixaju).
iz.
(
TE).
Un infeliz,
desgraciado,-a,
pobre hombre.
"Hombre física o moralmente lastimoso" (TE, 402).
Edurtzan, gosiak , soiñeku apurtu bat beregan, zoian gizaju bat... / Hambriento sobre la nieve, con un vestido roto, iba un pobrecito... /
Gizajua ez zan gauza zutiñik egoteko.
2.
[gizagaixo]
(gixajo, gixaju).
izond.
(
TE).
Infeliz,
desgraciado,
pobre hombre.
Errukarrixa (gizonezkuak, mutikuak); andrazkuekin eta umetxuekin "koittau" erabilten da.
Mutil gizajua ixa itto zan. / El pobre muchacho por poco se ahoga.
"Solo aplicable a varón" (TE, 402); "califica exclusivamente a los del género masculino" (TE, 492)